psichika

psichika statusas T sritis švietimas apibrėžtis Žmogaus vidinių ryšių su aplinka ir savimi visuma. Ją tiria psichologija. Psichikos reiškinių mechanizmas – nervų ir kitų fiziologinių sistemų veikla, o turinys – tikrovės atspindėjimas ir dvasinis gyvenimas. Yra trys sąveikaujančios psichikos sritys – pasąmonė, sąmonė ir savimonė. Jos reiškinių rūšys – procesai, savybės ir būsenos. Žmogaus vidinis gyvenimas daugiau ar mažiau atsispindi išoriniame gyvenime. Pedagogų uždavinys – per išorės gyvenimo organizavimą tobulinti vidinį gyvenimą. Todėl pedagogikai svarbūs tokie psichikos apraiškų klausimai: I. Teorinė ir praktinė veikla: 1) suvokimas, 2) mokymasis ir išmokimas, 3) atmintis, 4) mąstymas ir intelektas, 5) emocijos ir motyvacija; II. Asmenybės tapsmas: 1) amžiaus tarpsnių ypatumai, 2) vystymosi procesas – kalbos, pažinimo, dorovės, individualių skirtybių, anomalijų, 3) asmenybė, 4) asmenybės gyvenimo problemos – frustracijos ir konfliktai, neurozės, asmenybės sutrikimai, psichozės ir kt.; III. Gyvenimas visuomenėje: 1) kito žmogaus suvokimas, 2) socialiniai požiūriai, nuostatos ir kt. dispozicijos, 3) tarpasmeniniai santykiai, partnerystė, 4) gyvenimas grupėje, aplinkoje, kolektyve, 5) gyvenimas laisvalaikiu. Neišanalizavus šių psichinio gyvenimo apraiškų ir dėsningumų, neįmanoma tirti ir valdyti pedagoginio proceso. kilmė gr. psychē– siela